INTEGRUOTAS ISTORIJOS IR LIETUVIŲ LITERATŪROS PAMOKAS ,,EMIGRANTO DALIA XX A. VID. – XXI A. PR. LIETUVIŲ LITERATŪROJE“,

Vasario 25 d. IVG (5 ir 6 gr.) gimnazistai turėjo dvi atviras integruotas istorijos ir lietuvių literatūros pamokas ,,Emigranto dalia XX a. vid. – XXI a. pr. lietuvių literatūroje“, skirtas paminėti rašytojo B. Sruogos 125 –ąsias gimimo metines. Nors XX a. vid. katastrofų laikotarpio prozininkui B. Sruogai neteko patirti emigranto dalios, bet toks likimas teko jo žmonai V. Daugirdaitei –Sruogienei ir dukrai D. Sruogaitei. Emigracija iš Lietuvos dėl įvairių politinių, ekonominių priežasčių vyko jau daug šimtmečių, bet ypač suintensyvėjo katastrofų laikais arba Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą. Pamokoje mokiniai turėjo galimybę labai išsamiai susipažinti su istorinėmis aplinkybėmis, kurios paskatino emigruoti daug žmonių iš Lietuvos iki 1990 m. ir po 1990 m. Išsamiau ši tema paanalizuota ir skirtingų laikotarpių literatūros kūriniuose. Emigranto likimas pristatytas J. ir A. Mekų knygoje ,,Gyvenimo lai(š)kai“, D. Sruogaitės atsiminimų knygoje ,,Atminties archeologija“. Šiuolaikinių emigrantų patirtys analizuotos G. Radvilavičiūtės esė knygoje ,,Tėvynė ir kitos jungtys“ bei D. Kalinauskaitės novelėje ,,Namo“. Šie literatūriniai tekstai atskleidė tą, ką atsiminimuose rašė B. Sruogos dukra D. Sruogaitė: ,,Aš jau tada žinojau, kad mes likom tik pusiau žmonės.“ Tad emigracijoje labai sunku dvasingiems, savo kultūrą mylintiems žmonėms, nes jie praranda tautinį identitetą, o pritapti svetimoje aplinkoje labai sudėtinga. Tokie žmonės jaučiasi lygiai taip pat, kaip apie save kalbėjo A. Škėmos romano protagonistas Antanas Garšva – ,,esu lyg persodintas akacijos krūmas“. Skirtingų kultūrinių kontekstų žinias gimnazistai galės pritaikyti kurdami samprotavimo/literatūrinį rašinį. Pamoką organizavo istorijos mokytoja Regina Norvaišienė ir lietuvių kalbos mokytojos Daiva Ataitė bei Rasa Žygaitienė.