INTEGRUOTA PAMOKA

Laisvė lydi mus visą gyvenimą, suteikia jėgų, leidžia pilna krūtine pajusti tėviškės alsavimą. O kova? Ji neatsiejama nuo pirmųjų žodžių – tai už Lietuvą, jos laisvę privalome kovoti, stengtis, aukotis… Sunkiausia visada lyderiams, o tokie mūsų tautos istorijoje prieš 30 metų, 1991 m. sausio 13-ąją, buvo lietuviai, aukoję gyvybes už gimtinės laisvę, tokie didvyriai ir partizanai. Poetas Bronius Krivickas 1943 m. laiške rašė: ,,Mes nešame savo vienumą ir savo mirtį, ir savo skausmo idealus. Žmonės nieko apie tai nežino. <...> Ir mūsų juokas yra ta kaukė, kuria mes pridengiam savo širdį.“ Tokiems laisvės kovotojams ir buvo skirta sausio 18 d. integruota istorijos ir lietuvių literatūros pamoka, į kurią susirinko IVG (3 ir 6 gr.) mokiniai. Prisiminę svarbiausias partizaninio karo detales, gimnazistai gilinosi į Dievo tematiką poeto B. Krivicko poezijoje, ieškojo sielos gilumo ir grožio jo poezijoje, egzistencinės vienatvės aspektu lygino B. Krivicko kūrybą su V. Mačernio ,,Vizijomis“. Klausydamiesi žymiausių partizaninio karo asmenybių – Juozo Lukšos-Domanto, Jono Žemaičio-Vytauto, Antano Kraujelio-Siaubūno – pristatymo bei pildydami mąstymo žemėlapį, gimnazistai mąstė apie laisvės kainą ir jos vertę šiuolaikiniam jaunam žmogui. Tik Kūrėjas žino, ką tuo metu reiškė tas priesaikos tesėjimas – nelegalaus gyvenimo metai, nuolat jaučiant mirties alsavimą į nugarą, alkį, šaltį… Tokia asmeninė patirtis ryškėja mokiniams pristatytoje ir Renatos Šerelytės knygoje ,,Pro rūdijančią naktį“, kuri atskleidžia paskutinio Lietuvos partizano A. Kraujelio patirtį. Ši pamoka skatina sustoti ir dar kartą apmąstyti, ar mes kada nors iš tiesų suprasime, kokia didelė žmonių, nepabūgusių kovos dėl savo krašto, auka? Lietuvai jie atidavė viską – save, todėl drąsiai galime teigti, kad laisvė – ją gynusių tautiečių siela. Pamoką organizavo istorijos mokytoja A. Raudienė ir lietuvių kalbos mokytojos I. Šedienė bei R. Žygaitienė.