Kovo 4 d. 8d klasėje vyko integruota istorijos – lietuvių kalbos pamoka, kurią vedė Lietuvos istorijos instituto doktorantė Rūta Matimaitytė ir kalbėjo apie Vilko vaikus. Mokydamiesi ir gilindamiesi apie žmogų esantį ribinėje situacijoje, mokiniai išgirdo plačiau ir sužinojo apie jaunų žmonių likimus. Išlikusiems gyviems gimtojoje žemėje Rytprūsių gyventojams buvo lengviau bent jau tuo požiūriu, kad nepatyrė to, ką išgyveno tremtiniai atšiauriu klimatu pasižyminčiose Sibiro platybėse. Jiems neteko braidyti gilių Sibiro taigos pusnynų, spaudžiant keliasdešimt laipsnių šalčiui, pusvelčiui dirbti katorgiškų miško ruošos darbų bekraštės taigos platybėse, sovchozuose, šachtose ir rūdynuose. Rytprūsių vokiečių odisėjos vyko, galima sakyti, namuose, tokio pat klimato zonoje, tarp panašaus mentaliteto žmonių, europiečių, todėl po kurio laiko įveikus kalbos barjerą, didelio darbštumo, pareigingumo dėka, kuo vokiečiai nuo amžių glūdumos pasižymi, jiems pavyko sėkmingai integruotis ne vien Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių ir net Ukrainos gyventojų bendruomenėse. Pabėgėliai iš Rytų Prūsijos, mirus Stalinui, nebuvo ignoruojami sovietinės valdžios, kaip tai iki Nepriklausomybės atgavimo buvo daroma tremtinių atžvilgiu. Manoma, jog atkeliavusių iš Rytprūsių vokiečių vaikų Lietuvoje, įvairių šaltinių duomenimis, būta 5-7 tūkstančiai.
Bal 26 2024
08:00 - 15:00
