…einu klausyt širdies…

Kiekvienas žmogus, įsiklausydamas į savo širdies balsą, gali kurti šviesą kitiems. Ar kuriančiam žmogui lengva eiti Didžiojo Kūrėjo keliu? Kaip gebėti suderinti kartais, atrodo, nesuderinamus dalykus? Šiuos klausimus svarstė IVG 1 ir 5 gr. gimnazistai spalio 6 d. susirinkę į netradicinę dorinio ugdymo (tikybos) ir lietuvių literatūros pamoką ,,Kaip suderinti tarnystę Dievui ir pašaukimą kurti?“ Klausydamiesi br. Bernardo Sauliaus Belicko OFM minčių, mokiniai galėjo apmąstyti, jog kūryba yra dieviškumo ženklas, skatinantis šia šviesa dalintis su kitais. Juk Didysis Kūrėjas sukūrė visa tai, kad ir mes būtume kūrėjai ir kurtume kitiems. Ieškodami atsakymų, kaip išgirsti tikrąjį širdies balsą, gimnazistai analizavo skirtingus kultūrinius tekstus. Klausėsi Sąjūdžio iniciatoriaus Algirdo Kaušpėdo, Kretingos parapijos klebono kunigo Juozapo Marijos Žukausko OFM minčių apie kūrybos laisvę gyvenime, kuriančio žmogaus buvimą šalia Dievo. V. Mykolaičio-Putino romano ,,Altorių šešėly“ ištrauka, XX a. belgų dailininko siurrealisto Rene Magritte‘o paveikslas „Kolektyvinis išradimas“, biblinės situacijos analizė bei šokio spektaklio ,,Altorių šešėly“ ištrauka išryškino, jog talentingas žmogus, kūrėjas, labai dažnai eina dvejonių, išbandymų keliu ir tas kelias dažnai būna ilgas silentium. ,,Kuriantys žmonės – lyg maištininkai, ne visada jie ieško Dievo. Bet Dievas juk irgi buvo šokėjas, kurdamas pasaulį, turėjo išjudinti materiją. Tad bet kuris žmogus, dirbantis su meile, eina Kūrėjo pėdomis“,– laidoje ,,Išpažinimai“ kalbėjo br. Juozapas Marija Žukauskas OFM. Pamoką organizavo dorinio ugdymo (tikybos) mokytoja Reda Čičiūnienė bei lietuvių kalbos mokytojos Irma Šedienė ir Rasa Žygaitienė.