2026 m. gegužės 27 dieną konferencijos koordinatorių grupė direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vaiva Krikščiūnaitė-Buitvydė, lietuvių kalbos mokytoja Raimonda Gumbaragienė, istorijos mokytoja Irma Kalniuvienė, informatikos mokytoja Edita Miežetienė į Gimnazijos virtualią erdvę sukvietė tuo, kuriems svarbu ne tik žinoti istoriją, bet ir ją pajusti. Respublikinė mokinių nuotolinė konferencija „Atminties žemėlapiai. Krašto istorijos nuo legendos iki knygos“ tapo gyvu pasakojimų, atradimų ir kultūrinės atminties susitikimu, kuriame jaunieji tyrinėtojai iš skirtingų Lietuvos mokyklų drąsiai atvėrė savo krašto istorijų lobynus.
Konferencijos dalyvius sveikino Gimnazijos direktorius Antanas Šneideraitis ir pasidžiaugė, kad susibūrė jauni žmonės ne tik pristatyti savo krašto istoriją, žymius žmones ir unikalias vietas, bet ir pakviesti vieniems kitus pažinti Lietuvą iš naujo. Direktorius džiaugėsi, jog kiekvienas pranešimas tampa tarsi nauju kelionės maršrutu – kvietimu aplankyti dar neatrastus miestelius, muziejus, istorines vietas ar legendomis apipintas erdves. Jis išreiškė viltį, kad ateityje konferencija augs ir iš nuotolinio susitikimo virs gyvu bendrystės renginiu, kuriame mokiniai galės susitikti, keliauti ir pažinti Lietuvą drauge.
Konferencijos dalyviai keliavo ne geografijos žemėlapiais, o atminties takais – ten, kur gyvena legendos, senųjų miestų simboliai, knygose išsaugoti žmonių likimai ir asmenybės, kūrusios Lietuvos kultūros pamatus.
Prie bendros prasmingos kelionės prisijungė mokiniai ir mokytojai iš Klaipėdos rajono Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos, Raseinių Viktoro Petkaus progimnazijos, Vilkaviškio rajono Kazimiero Baršausko mokyklos-daugiafunkcio centro, Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos, Neringos gimnazijos bei Kintų pagrindinės mokyklos.
Konferenciją pradėjęs pranešimas apie kalbininko Juozo Laboko 120-ąsias gimimo metines priminė, kad kalba yra kur kas daugiau nei žodžiai – tai tautos atmintis, charakteris ir gyvybė. Klaipėdos rajono Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos mokiniai Lukas Rumšas ir Emilis Knyzeris atskleidė žmogaus, visą gyvenimą dirbusio lietuviško žodžio labui, asmenybę ir veiklą.
Savitu konferencijos akcentu tapo Raseinių miesto simboliai – kukučiai. Raseinių Viktoro Petkaus progimnazijos mokinės Lina Gustainytė ir Vigailė Peciulytė įrodė, kad net iš pirmo žvilgsnio kuklus simbolis gali slėpti miesto dvasią, charakterį ir bendruomenės tapatybę.
Literatūros ir krašto pažinimo dermę subtiliai atskleidė Vilkaviškio rajono Kazimiero Baršausko mokyklos-daugiafunkcio centro mokiniai Dovydas Arbataitis ir Airidas Kaptielovas. Analizuodami Antano Vaičiulaičio kūrybą, jie pakvietė pažvelgti į Suvalkiją ne tik kaip į regioną, bet ir kaip į gyvą literatūrinį pasaulį, kuriame alsuoja žmonių papročiai, mąstysena ir kasdienybės ritmas.
Jaukumo ir šviesos konferencijai suteikė Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos mokinės Jasminos Mahomed pranešimas apie aplinką, kuri ugdo meilę knygai. Tai buvo priminimas, kad skaitymas prasideda ne nuo privalomų puslapių skaičiaus, o nuo emocijos, smalsumo ir žmogaus santykio su knyga.
Paslaptingiausia konferencijos stotele tapo Neringos gimnazijos mokinės Aistės Sofijos Keršytės kūrybinis filmas „Raganų medžioklė XXI a.: Juodkrantės sengirės šmėklos ir velniai“. Legendomis ir mistika apgaubtas pasakojimas sukūrė ypatingą nuotaiką ir priminė, kad senosios istorijos nepradingsta – jos tiesiog įgauna naujas formas.
Apie vietą, kurioje saugoma krašto atmintis, kalbėjo Raseinių Viktoro Petkaus progimnazijos mokiniai Augustas Dukauskas ir Dominykas Tamulevičius. Jų pristatytas Raseinių krašto istorijos muziejus konferencijoje atsiskleidė kaip gyvas istorijų namas, jungiantis praeitį su dabartimi.
Kintų pagrindinės mokyklos mokiniai Mantas Petravičius ir Deividas Lučinskas pakvietė leistis Vydūno pėdsakais – ten, kur svarbiausios tampa žmogaus vertybės, tautinė savimonė ir dvasinė kultūra.
Konferencijos pabaigoje Pranciškonų gimnazijos 8d mokinės Kotryna Kasnauskytė, Gabija Rubužytė ir Austėja Tumasaitė pristatė pranešimą apie Simoną Daukantą ir Motiejų Valančių – dvi asmenybes, kurios, nors ir skirtingos, Lietuvos istorijoje išliko tarsi du stiprūs tautinės savimonės ramstai.
Visos konferencijos metu buvo juntama ypatinga atmosfera – nuoširdus mokinių įsitraukimas, pagarba savo kraštui ir noras ne tik pasakoti istoriją, bet ir ją išgyventi. Pranešimai atskleidė, kad jaunam žmogui svarbi ne tik dabartis, bet ir tai, kas formavo jo krašto bei tautos tapatybę.
Tokie susitikimai primena: istorija gyvena ne vien vadovėlių puslapiuose. Ji gyvena žmonių pasakojimuose, legendose, muziejuose, knygose ir jaunų žmonių akyse, kai jie su susidomėjimu atranda savo krašto atminties žemėlapius.
Informaciją parengė R. Gumbaragienė
